Michėjo 5

₁O iš tavęs, Efratos Betliejau,

mažiausias tarp Judo kaimų,

man kils tas,

kuris valdys Izraelį.

Jo kilmė siekia tolimą senovę,

seniai praėjusius laikus.

₂Todėl jis paliks juos iki laiko,

kai laukiančioji kūdikio bus pagimdžiusi;

tuomet jo giminių likučiai sugrįš

pas Izraelio vaikus.

₃Jis tvirtai laikysis

ir ganys savo kaimenę VIEŠPATIES galia,

VIEŠPATIES, savo Dievo, galingu vardu.

Jie gyvens saugiai,

nes jo didybė pasieks žemės pakraščius.

₄Jis pats bus taika!

Jei Asirija ateis į mūsų kraštą

ir ims trypti mūsų žemę,

išrikiuosime prieš ją septynetą ganytojų,

aštuonetą karališkų vadų.

₅Jie valdys Asirijos kraštą kalaviju,

Nimrodo šalį nuogu kardu.

Jie išvaduos mus nuo asirų,

jei jie ateis į mūsų kraštą

ir mindžios mūsų šalies ribas.

₆Jokūbo likutis

tarp daugelio tautų tuomet bus

kaip VIEŠPATIES siunčiama rasa

ir kaip žolę palaistantis lietus,

nelaukiantis nieko iš žmogaus

ir nededantis vilčių į mariuosius.

₇Jokūbo likutis tarp tautų,

tarp daugelio tautų, tuomet bus

kaip liūtas tarp miško žvėrių

ir kaip liūtukas avių kaimenėse.

Kur tik jis eis, ten mindžios ir draskys,

ir nebus, kas išgelbėtų.

₈Tavo ranka pakils prieš priešus,

ir visi tavo priešininkai bus sunaikinti!

₉„Tą dieną, – tai VIEŠPATIES žodis, –

atimsiu iš tavęs tavo arklius

ir sunaikinsiu tavo karo vežimus;

₁₀nuniokosiu tavo krašto miestus

ir sugriausiu visas tavo tvirtoves;

₁₁atimsiu iš tavo rankų apžavus,

ir tu nebeturėsi daugiau žiniuonių;

₁₂atimsiu iš tavęs tavo stabus

ir šventuosius akmenis,

ir tu nebesilenksi daugiau savo rankų dirbiniams;

₁₃išrausiu iš tavęs tavo šventuosius stulpus

ir sunaikinsiu tavo miestus.

₁₄Įpykęs atkeršysiu

tautoms, kurios nepakluso“.